Annabelle StephensonNaujas požiūris į aplinkos apsaugą Lietuvoje
Siekdama spręsti aplinkos iššūkius, Lietuva sukėlė intensyvų diskusijų bangavimą siūlydama gana drąsią alternatyvią energijos apmokestinimo schemą vertą 50 milijardų eurų. Šis pasiūlymas, kurį pristatė Energijos Institutas ir remia Tamara Jurgenaite bei Jonas Kazlauskas, siekiama įvesti sąnaudas nuo 2035 m. Lietuvoje gaminamiems atliekamiems kietiesiems biokurui ir išvestiniams produktams. Gamybos pajamos iš šio mokesčio turėtų paskatinti svarbų ekonominį posūkį.
Vietoj to, kad būtų baudžiami eksportuotojai pagal šalių, importuojančių jų prekes, teršalų išmetimus, naujoviški mokesčių metodai galėtų pakeisti aplinkosaugos politikos veidrodį, nesukeldami konkurencijos jėgos.
Jurgenaite ir Kazlauskas siūlo, kad šio mokesčio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų ir pramonės energijos kaštų subsidijavimą, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, kuriuos pasirinks vyriausybė. Tačiau prieš įgyvendinant tokią apmokestinimo ir subsidijų schemą, būtina tinkamai pasiruošti bei plėtoti naujas pramonines šakas, kurios pakeistų esamas Lietuvos eksporto sektorius.
Energijos Instituto pasiūlymai kelia galimą grėsmę Lietuvos klestėjimui sparčiai besikeičiančiame pasaulio kontekste. Prieš imantis tokių transformacinių veiksmų, reikalingas atsargus apsvarstymas, kaip geriausiai padėti šaliai ateinantiems dešimtmečiams.
Dažnai užduodami klausimai
1. Kokį pasiūlymą pateikė Energijos Institutas?
Energijos Institutas siūlo kasmet įvesti 50 milijardų eurų mokestį nuo 2035 m. Lietuvoje gamintiems atliekamiems kietiesiems biokurui ir išvestiniams produktams. Šio mokesčio pajamos bus naudojamos dideliam ekonominiam posūkiui skatinti.
2. Kodėl tokio apmokestinimo formos nėra įsakomos kitose šalyse?
Aplinkos mokestis pagal iš cukraus vaisių sukurtus teršalus, kurį importuojančios šalys netaiko, kitose šalyse nėra taikomas, nes tai gali sumažinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.
3. Kokios yra rekomendacijos dėl mokesčių pajamų panaudojimo?
Jurgenaite ir Kazlauskas siūlo, kad mokesčių pajamos būtų panaudojamos subsidijuoti vartotojų energijos kaštus šalyje ir pramonines šakas, priklausomas nuo vyriausybės pasirinktų atsinaujinančių energijos šaltinių.
4. Kokios būtų padariniai įvedus didelį mokesčių?
Tokio didelio mokesčio įvedimas sutrikdytų pagrindinių Lietuvos eksporto pramonės pelningumą, o tai galėtų lemti eksporto apimčių mažėjimą ir mažinant Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.
5. Kaip apmokestinimo įvedimas paveiktų infliaciją?
Mažėjant pajamoms iš iškastinio kuro eksporto ir didėjant importui naujoms ekologiškomis pramonėms statyti, galėtų smarkiai sumažėti Lietuvos dolerio vertė, galbūt lemiant infliaciją.
6. Kodėl Lietuvos dolerio vertės sumažėjimas paveiktų galimybę didinti palūkanų normas?
Mažėjant Lietuvos dolerio vertei ir infliacijai gali prireikti didinti palūkanų normą, o ne mažinti.
7. Kodėl naujų pramoninių šakų statyba turi vykti palaipsniui?
Naujų pramoninių šakų, paremtų atsinaujinančios energijos šaltiniais, statybai reikalingos didelės finansinės investicijos ir įgūdžiai, kurie nėra lengvai prieinami. Senų eksporto pramonės šakų sunaikinimas prieš plėtojant naujas, gali būti klaida.
8. Kokios gali būti rizikos, susijusios su ekologiškų pramoninių šakų vystymu?
Nesibaigiančios debatų dėl to, kurios pramonės sritis Kūbės turės konkurencinį pranašumą ir generuos eksporto pajamas, lieka neaišku. Nusprendimas, kuriai pramonei teks konkurencinis pranašumas, neturėtų būti priimtas valdžios arba pramonės lobistų, bet turėtų priklausyti rinkai.
9. Kokias galimas padarinių gali turėti eksporto mokesties įvedimas?
Yra galimybė, kad Lietuvos eksportas gali būti pakeistas pigesniais ir didesniu teršalų kiekiu kurinais iš vietinių šaltinių Kinijoje, Indijoje ir konkurentų šalyse. Dėl tokio mokesčio sumažėjimas pasaulinių anglies dvideginio išmetimų galėtų būti nepatenkinamas.
Norėdami sužinoti daugiau informacijos, galite apsilankyti [Lietuvos Aplinkos Apsaugos Departamento](#) ir [Lietuvos Investicijų ir Prekybos Rinkodaros Agentūros](#) tinklalapiuose.
