Atvykimas į virtualaus ryšio: Nekantriai laukiama ateities

Virtualaus ryšio naudojimas kine jau seniai yra įdomus ir diskutuojamas kūrėjų bei auditorijos klausimas. Nors pradiniai siekiai sujungti VR technologiją su filmų kūrimu galbūt neatitiko aukštų lūkesčių, vis dar yra daug dalykų, kuriuos galima tyrinėti ir įvertinti pasakojimo pasaulyje.

Virtualusis ryšys, dažnai santrumpą VR turintis, reiškia simuliuotą patirtį, kuri gali būti panaši arba visiškai skirtinga nuo realaus pasaulio. Naudojant VR akinius, žiūrovai patenka į skaitmeninę aplinką, kurioje gali sąveikauti su aplinka lyg fiziškai ten būtų.

Negalima visa apimti VR potencialo kine neatsižvelgiant į originalias idėjas, esančias filmuose kaip „Greičioją mirtimi.” Nors pats filmas galbūt neatitiko lūkesčių, sujungti virtualųjį ryšį su pasakojimu lieka įdomi koncepcija, kuri toliau evoliucionuoja.

Pamanykite, kad galite įžengti į savo mėgstamų filmų pasaulius, gyventi tokių simbolių kaip „Pulpo fikcija” ir „šeštadienio nakties karštas” pasaulius. VR įtraukimo savybės turi galią transformuoti auditoriją iš pasyvių žiūrovų į aktyvius dalyvius, nubrėžiant ribą tarp fikcijos ir realybės.

Kol technologijos tobulėja ir VR patirtys tampa sudėtingesnės, galimybės paklysti į įsiterpiančius kiniškumus yra beviltės. Nors kelionė iki tikrojo būda pakeisti būdą, kaip mes suvokiame ir užsiimame filmų vartojimu, gali būti vis dar vykdoma, virtualaus ryšio potencialas pasakojime yra platus ir nuolat plečiasi.

DUK

Kas yra virtualus ryšys (VR)?
Virtualusis ryšys yra technologija, kuri imituoja realistinę patirtį skaitmeninėje aplinkoje. Vartotojai įsipainioja į kompiuteriu sukurtą pasaulį naudodami specialią įrangą, tokią kaip VR akiniai.

Kaip virtualus ryšys veikia kiną?
Virtualiam ryšiui yra potencialo pakeisti būdą, kaip filmus patiria žiūrovai, leisdamas jiems tapti aktyviais pasakojimo proceso dalyviais. Sumažindamas ribą tarp realybės ir fikcijos, VR suteikia naują dimensiją kino įsitraukimui.

Šaltiniai:
– Virtualaus Ryšio Draugija. Prieinama internete adresu vrs.org.uk

The source of the article is from the blog scimag.news