Tom Misch
Strategijų žaidimų pasaulyje veiksmas, vadinamas „žemėlapių dažymu”, įgijo neigiamą reputaciją. Dažnai jis siejamas su monotoniniu žaidimo procesu, kai žaidėjai yra apriboti plėtojant teritorijas jėgos būdu. Tačiau tinkamai įgyvendintas „žemėlapių dažymas” gali būti įtraukianti patirtis, pridedanti gylį ir įdomumą tokiams žaidimams kaip „Civilization”, „Dawn of War: Dark Crusade” ir „Total War” serija.
Vienas žaidimas, kuris puikiai įvaldė žemėlapio dominavimo meną, yra „Total War: Warhammer”. Tai išskiria ypatingas kiekvieno kariuomenės požiūris plėtojant savo įtaką. Imkime pavyzdžiui šiaurės frakciją, griežtus vikingus ir videntus. Jų užkariavimas apima savivalės frakcijų pavergimą per tiesioginius susidūrimus, vienijant Norskos žemes po viena vėliava. Tačiau peržengdami senąjį pasaulį jie rūpinasi tik pakrantinių gyvenviečių plėtra, palikdami likusias griauti savo tamsiųjų dievų garbei. Tai simbolizuojama žemėlapio palaipsniui paviršių perkeltu pelenų spalva, paminint jų pergales.
Skirtingai nei dažant tikrą namą, dažyti pasaulio žemėlapį yra įdomi pastanga. Vietoj kasdienių kliūčių, tokių kaip durų apdaila, žaidėjai susiduria su varžančiomis klano grupėmis, agresyviais vampyrų piratais ir kitomis fantastinėmis sąlygomis. Stebėti žemynų spalvų pasikeitimą šimtmečių trukmėje gali neužtikrinti tiek pat strateginio giluminio lygio, kokį siūlo kiti žaidimai, tačiau jis suteikia pilną jausmą, kaip sprendžiantis gabalų mįslę. Tai yra aiškiai atspindinti žaidėjo poveikio žaidimo pasauliui, suteikianti tenkančią savęs vertinimo akimirką, kai yra galima nusiteikti taip: „Taip, pasiekiau tai.”
Džiaugsmas dažant žemėlapį strateginiuose žaidimuose viršija jo paprastą būdą. Jis pasitelkia malonumą formuojant virtualų pasaulį pagal savo strategijas ir sprendimus. Taigi, nors „žemėlapių dažymas” galbūt ir įgijo abejotiną reputaciją, jo prigimtinis viliojimas slypi galimybe palikti neišdildomą ženklą didžiame, interaktyviame lopinėje.
