„Studija atskleidžia daugiapriekabiškos virtualios realybės įtaką tinklelės ląstelių veiklai žmogaus smegenyse”

Mokslininkai iš Korejos mokslo ir technologijų instituto (KIST) bei Šveicarijos Federalinio Technologijų Instituto Liuzanoje (EPFL) padarė svarbų proveržį suprantant sąveiką tarp kognityvinių patirčių ir tinklelio ląstelių veiklos smegenyse. Sukeldami savęs lokalizacijos iliuzijas, naudodamiesi daugiajutės suvokimo virtualios realybės (VR) technologija, MRT skeneriuose tyrėjai pastebėjo pokyčius smegenų tinklelio ląstelių veikloje.

Ankstesni tyrimai dėl tinklelio ląstelių, kurios atsakingos už mūsų vietos pojūtį erdvėje, daugiausia remėsi vizualiniais signalais ar fiziniais judesiais. Tačiau šis tyrimas parodo, kad kognityviniai pokyčiai suvokiamai vietai gali aktyvuoti tinklelio ląsteles net be vizualinių signalų ar fizinio judesio.

Sukelti savęs lokalizacijos iliuzijas tyrėjai naudojo daugiajutę VR technologiją, jungtinį su kūno stimuliacija MRT skenere. Tai jiems leido tiksliai valdyti iliuzijas įvairiomis kryptimis. Dalyvių patirtis buvo vertinama per klausimynus ir elgesio metrikas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vien kognityviniai pokyčiai magnetinėje vietoje, padaryti daugiajutėmis kūno stimuliacijomis, sukelia veiklą žmogaus tinklelio ląstelėse. Šis atradimas rodo, kad smegenų GPS koordinatės reaguoja ne tik į fizinę vietą, bet taip pat į vietos informaciją, grindžiamą kognityvinėmis veiklomis ir patirtimi.

Šis tyrimas turi didelės reikšmės įvairioms taikymo sritims. Jis siūlo potencialą diagnozuoti halucinacijines simptomus per smegenų vaizdų analizę, teikdamas objektyvius metodus suprasti ir gydyti sąlygas, tokias kaip iš kūno išėjimo patirtys. Be to, studija atveria duris naujų terapijų kūrimui, skirtų kovoti su iliuziniais simptomais.

Daktaras Hyuk-June Moon iš KIST pabrėžė daugiajutinių kūno signalų integravimo svarbą suprantant tinklelio ląstelių veiklą. Planuojamas tolesnis tarptautinis bendradarbiavimas siekiant ištirti smegenų mechanizmus, kuriuos sukelia iliuzijos dėl įvairių psichikos ir neurologinių ligų, ir plėtoti neinvazinius smegenų stimuliavimo metodus, siekiant palengvinti šiuos simptomus.

Šis pirmalaikis tyrimas atskleidžia sudėtingą sąveiką tarp kognicijos ir smegenų navigacinės sistemos, galimai nusikelsdamas kelią tobulinimams neurologijoje ir psichologinėse terapijose.

Papildoma reikšminga informacija:
– Tinklelio ląstelės yra neurono tipas, rastas smegenų entorinalinėje kiaurupirštėje.
– Jos yra dalis smegenų navigacinės sistemos ir atlieka lemiamą vaidmenį erdvės navigacijoje ir atmintyje.
– Ankstesni tyrimai parodė, kad tinklelio ląstelės aktyvuojamos, kai gyvūnas ar žmogus juda per fizinę erdvę.
– Šis tyrimas rodo, kad tinklelio ląstelės gali būti aktyvuojamos kognityviniais pokyčiais suvoktameje vietoje, net jei nėra fizinio judesio.
– Daugiajutės virtualios realybės technologijos naudojimas MRT skeneryje leido tiksliai kontroliuoti savęs lokalizacijos iliuzijas.
– Siekiant įvertinti dalyvių patirtis tyrimo metu, buvo naudojami klausimynai ir elgesio metrikos.

Svarbūs klausimai:
1. Kaip tinklelio ląstelės prisideda prie mūsų pojūčio erdvėje lokalizuotis?
2. Koks vaidmuo yra vizualiniams signalams aktyvuojant tinklelio ląsteles?
3. Ar kognityviniai pokyčiai suvokiamoje vietoje gali aktyvuoti tinklelio ląsteles?
4. Kaip daugiajutės virtualios realybės technologija gali būti naudojama sukelti savęs lokalizacijos iliuzijas?

Pagrindiniai iššūkiai ar kontroversijos:
1. Viena iš iššūkių yra suprasti konkretius mechanizmus, kuriais kognityviniai pokyčiai suvokiamai vietai aktyvuoja tinklelio ląsteles.
2. Kita iššūkis yra nustatyti, iki kokio laipsnio tinklelio ląstelių veiklą veikia vizualiniai signalai palyginti su kognityvinėmis veiklomis ir patirtimis.
3. Galimi ginčai dėl virtualios realybės technologijos naudojimo tyrinėjant smegenų veiklą ir jos potencialūs apribojimai teikiant tikslų realaus pasaulio patirčių atvaizdavimą.

Pranašumai:
1. Ši studija suteikia supratimą apie sąveiką tarp kognicijos ir smegenų navigacinės sistemos, kuri gali turėti pasekmes erdvės navigacijos ir atminties supratimui.
2. Daugiajutės virtualios realybės technologijos naudojimas leidžia tiksliai kontroliuoti savęs lokalizacijos iliuzijas, tobulindamas tyrimus šioje srityje.
3. Tyrimų rezultatai gali turėti taikymo srities diagnozuojant ir gydant sąlygas, tokias kaip halucinaciniai simptomai ir iš kūno išėjimo patirtys.

Trūkumai:
1. Tyrimo rezultatai grindžiami nedideliu imties dydžiu ir gali nebūti būdingi bendrajai populiacijai.
2. Virtualios realybės technologijos naudojimas MRT skenere gali apriboti tyrimo rezultatų ekologinę reikšmę.
3. Reikalinga tolesnė tyrimų plėtra norint visapusiškai suprasti šių atradimų reikšmes ir apribojimus.

Pasiūlytas susijęs nuorodas: EPFL Tinklalapis

The source of the article is from the blog agogs.sk