John Nowacky
Žaidimai nukeliavo ilgą kelią nuo senųjų Sonic the Hedgehog ir Sega Mega Drive dienų. Kaip vaikas, aš kiekvieno Kalėdų ir gimtadienio laukiau su nepaslėpta viltimi gauti naują žaidimą savo kolekcijai. Tuomet žaidimai buvo paprastesnis reikalas, su ribotais pasirinkimais ir be galimybės prisijungti prie interneto. Mes susirinkdavome prie televizoriaus, pūsdavome į žaidimų kasetes ir valandų valandas praleisdavome įsiskverbdami į mėgstamų veikėjų pikselių pasaulius.
Šiandien žaidimų arealas yra radikaliai pasikeitęs. Tiesioginių paslaugų žaidimai kaip „Fortnite“, „Minecraft“ ir „Roblox“ tapo pagrindiniais žaidimų industrijos veikėjais. Esu tėtis ir patyriau, kaip šie žaidimai pagavo mano vaikų dėmesį, kurie jau seniai peržengė 10 metų amžiaus ribą.
Nors pradiniais etapais arogantai vertinau šiuos žaidimus, juos atmetęs kaip „žaidimų apokalipsės“ dalį, nusprendžiau juos išbandyti su savo vaikais. Mano nustebimui, atradau, kad jie siūlo ne tik beprasmius pramogų suteikimus. Ypač „Minecraft“ suteikė atpalaiduojantį ir kūrybišką patyrimą. Net tokiame žaidime kaip „Fortnite“ atradau gerai sukonstruotą šaudyklę su įtraukiančiu pasauliu, kuriame žaidėjai gali tyrinėti.
Kas mane labiausiai paveikė šiuose tiesioginių paslaugų žaidimuose, tai buvo jų galimybė išlaikyti žaidėją įtrauktą. Su dažnomis naujovėmis, papildymais ir naujais personažais, visada buvo kažkas naujo atrasti. Šių žaidimų dinamika man priminė laikus, kai susigundydavau plaukti per vaidybinio tipo nuotykius žaidimuose kaip „Grand Theft Auto 3“.
Žaidimai pasiekė aukštumas, kurie daugelis iš mūsų negalėjo patirti savo vaikystėje. Negalime tikėtis, kad kas kelias metus atsiras tęsiniai, o plėtros procesas tapo sudėtingesnis ir ilgesnis. Ši pastovi evoliucija turi savo trūkumų, bet taip pat atneša naujas galimybes ir patirtis žaidėjams.
Nepaisant to, kad nostalgija gali mus sugrąžinti į praeities paprastumą, turime pripažinti, kad žaidimai yra skirti keistis ir tobulėti. Šiandienos jaunimas turi skirtingus lūkesčius ir reikalavimus iš savo žaidimų, ir turime priimti šį pokytį. Galų gale, jei būtume turėję galimybę, ar nebebūtume su džiaugsmu pirkti papildomų turinių mūsų mėgstamiausiems retro žaidimams?
Taigi, sveikinkime naująjį žaidimų kartą ir vertinkime kūrybiškumą ir inovacijas, kuriuos ji atneša. Nuo „Sonic“ iki „Fortnite“, kiekviena era turi savo unikalų šarmą, ir abiejose galime rasti malonumą. Man asmeniškai, saugosiu savo retro konsoles prisimenant nostalgijos akimirkas, tačiau taip pat priglausiu besikeičiančią žaidimų pasaulį kartu su savo vaikais.
